Draugų Siena

Pakalbinau savo draugus, kurie mane džiugina  savo išmintimi kasdieniniame gyvenime. Vienas kitą palaikome ir vertiname, kad esame.
Kai save apsupi pozityviais ir rūpestingais žmonėmis, naujas gyvenimo stilius tampa nepamirštamu nuotykiu, kurį labai lengva ir gera įgyvendinti kartu, nepaisant kurioje kelio atkarpoje randiesi!

 

jordanaJordana, Lietuva:
“Sveikata – didžiausias žmogaus turtas. Tačiau išlikti sveikam ir energingam darosi vis sunkiau, kai yra tiek daug įvairiausių pusgaminių parduotuvėse, o kosmetikos ir higienos kompanijos siūlo vis naujesnes ir efektyvesnes grožio priemones, „prikimštas“ chemijos… Tačiau pati gamta teikia viską, ko gali reikėti kūnui būti tvirtam ir gražiam.
Šie pastebėjimai atėjo ne iš karto, bet laikui bėgant, nebijant ieškoti, klausti, bandyti, nesitikint jokių greitų rezultatų ir stebuklų. Noras keistis, sveikata besirūpinančių draugų patirtis ir žinoma meilė sau, atnešė džiugių pokyčių, kuriais ir noriu pasidalinti. Nes sharing is caring, tiesa?
Visų pirmiausia – mityba. Esu už kuo mažiau perdirbtą maistą: daržoves ir vaisius, o taip pat už įvairias grūdines kultūras ir naturalias prieskonines žoleles. Atsisakius gyvulinės kilmės produktų ir įtraukus daugiau žemės užaugintų gėrybių, galiu džiaugtis energija, produktyvumu, noru judėti. Dingo sunkumas ir mieguistumas. O kas svarbiausia, tai atsiradęs vidinis ramumo jausmas…
Kadangi esu iš tų žmonių, kuriems patinka gaminti, pasikeitusi mityba paskatino ieškoti naujų receptų, kurie reikalauja kūrybingumo ir stebina tikrai geru skoniu. Taip pat niekada nebučiau pagalvojus, kiek daug yra įvairausių daržovių, vaisių ar grūdų rūšių, ir kiek neįprastų skonių sukuria jų kombinacijos. Nebijokit ieškot!
O kaip sveika gyvensena, be judėjimo? Kitas labai svarbus dalykas, atsiradęs mano kasdieninėje veikloje, yra sportas. Visada buvau aktyvi ir tikėjau judėjimo nauda. Tačiau atsiradus dar didesnei energijai, skiriu sportui daugiau laiko nei bet kada. Sporto klubas, mankšta, bėgiojimas, ar mažų mažiausiai vaikščiojimas gryname ore tapo kasdienybe.
Tokia gyvensena man tinka ir patinka. Ji atsirado iš didelio noro ir pozityvių minčių rūpintis savim ir spinduliuoti džiaugsmą. Todėl linkėčiau klausyti savo intuicijos ir atrasti savo būdą tausoti save, nes kelionė sveikos gyvensenos link niekada neatrodys sunki ar neįmanoma, jei tikėsi ir seksi savo noru. “

 

victoriaVictoria, Estija:
“E
su vegetarė jau 7 metus. Per visą tą laiką mąsčiau apie veganizmą, bet mane siaubingai gąsdino idėja atsisakyti savo mylimų maisto produktų. Tačiau visada jaučiau artimą ryšį su gamta ir gyvūnais ir suvokiau, kad kiekvieno iš mūsų pasirinkimas turi geras arba blogas pasekmes aplinkai ir gyvūnijai. Dėl to man tapo kažkada labai lengva atsisakyti mėsos.Taigi, pagrindinė priežastis, mane paskatinusi tapti vegetare, buvo etika. Tiesą sakant, tuo metu man sveikata nebuvo viena iš aktualijų. Tačiau savyje pastebėjau teigiamus pokyčius. Dingo kraujo spaudimo problemos ir atsisakiau tablečių, kurias turėčiau vartoti visą savo likusį gyvenimą, kaip taisyklė per pusryčius, pietus ir vakarienę…
Neseniai, tapau vegane ir susipažinau su visiškai nauju ir nepažintu maisto pasauliu. Aš buvau šokiruota, kad tu gali veganizuoti beveik kiekvieną, egzistuojantį patiekalą. Ir visiškai nereikia badauti ar tapti perkarėle ir numirti. Mūsų gamta teikia maisto produktus, kurie turi reikiamią kiekį gyvybinių elementų ir vitaminų, kokių reikia žmogaus kūnui. Viskas ką tu turi padaryti, yra šiek tiek pasidomėti. Aš neperku skerdynių, prievartos ir vergovės.

Aš nevalgau gyvybių.“

 

maziusAurijus, Lietuva:
“Veganu tapau prieš 8 mėnesius (2013 rugpjūtį) bei tuo pačiu metu pradėjau užsiiminėti kultūrizmu. Viskas prasidėjo nuo to, kad mano draugė tapo vegetare, o paskui ir vegane. Man tai atrodė kaip didelis ekstrymas. Į šį sprendimą žiūrėjau nepatikliai – kaip žmogus gali išgyventi be mėsos ar kitų gyvulinių produktų? Man visada atrodė, kad daugiausia jėgų suteikia mėsa. Pradėjau naršyti internete, bei ieškoti įrodymų, kad tokia dieta yra nesveika, kad tai gali privesti prie įvairių ligų, tačiau labai nustebau neradęs jokių rimtų įrodymų, kad vegetariška dieta būtų netinkama žmogaus organizmui. Tiesą sakant atvirkščiai – gerai subalansuota vegetariška mityba gali būti net sveikesnė už tradicinę. Tai mane paskatino domėtis toliau ir labai nustebau sužinojęs, kad veganiškas gyvenimo stilius neapsiriboja vien sveikata. Šis gyvenimo stilius taip pat yra daug draugiškesnis aplinkai, kadangi neskatina visuotinio atšilimo, gamtos niokojimo ir taršos.
Pasirodo gyvūnų vartojimas maistui, drabužiams, pramonei ir pan. yra labai kenksmingas aplinkai, o galvijų išskiriamos metano dujos teršia labiau už visas pasaulio transporto priemones kartu sudėjus (nepamirškim laivų ir lėktuvų..). Visada buvau neabejingas ekologijai, taigi šis gyvenimo stilius man pasirodė labai tinkamas!
Šiuo metu džiaugiuosi įvairiais naujais skoniais, kuriuos įneša veganiška mityba – mėginu kruopas, daržoves, vaisius, įvairius desertus bei įvairius patiekalus, apie kuriuos net nebūčiau pagalvojęs prieš tapdamas veganu! Niekada prieš tai neturėjau tiek daug jėgų ir dabar jaučiuosi puikiau negu bet kada. Visą papildomą energiją tenka išlieti sporto salėje, nes kitu atveju nežinočiau ką daryti su jos pertekliu.“

 

Anastasia, Rusija/Danija:
“Vegane tapau 2012 metų rugsėjį. Visi nuopelnai tenka mano draugei Viktorijai, kuri pakvietė mane prisijungti prie kitų veganų facebook grupėje, o paskui ir realiame veganų susibūrime.
Nuo to laiko labai daug laiko praleidau besidomėdama veganizmu: peržiūrėjau nemažai dokumentinių filmų apie fermos gyvūnų laikymo sąlygas ir perklausiau dr. John McDougall, dr. Caldwell Esselstyn, dr. Colin Campbell paskaitas. Sukaupus tiek žinių, nesugebėjau rasti nei vienos priežasties, kodėl neturėčiau tapti vegane. Pasisakiau vaikinui apie savo apsisprendimą ir labai džiaugiausi, kad ir jis buvo atviras pokyčiams. Nors ir pradžioje buvo nusiteikęs skeptiškai, tačiau jo pačio nustebimui, rytais jis jautėsi daug energingesnis ir tapo geresnės nuotaikos. O ir aš pati jaučiau, kad mano kūnas daug greičiau atsigauna po sporto treniruočių.

Prisipažinsiu, buvo ir laikotarpis, kai maniau, kad viskas atrodo sudėtingiau, nei yra iš tikrųjų. Praėjus šešiems veganizmo mėnesiams aš pastojau. Mano liežuvio receptoriai pradėjo tiesiog šėlti ir paprastai mėgstamas maistas nebebuvo toks viliojantis pirmuosius tris nėštumo mėnesius. Porą mėnesių grįžau prie savo senos mitybos įpročių. Bet ne todėl, kad buvau nepatikli ar iki galo nesusipažinusi su informacija, o dėl to, kad jaučiausi sumišusi dėl didelių pasikeitimų mano gyvenime. Tačiau ilgai netrukus vėl grįžau į savas veganizmo vėžes. Mano kraujo tyrimai (geležies, vitaminų, mineralų) buvo geri, ir aš vis dar turėjau kalnus energijos intensyviai sportuoti iki pat gimdymo dienos.
Dabar, po pusantrų metų nuo mano veganizmo kelionės, mano šeima jaučiasi kaip niekad stipri vien augalinės mitybos pagrindu ir nesulaukia džiaugsmų auginant sūnų veganiškai. Žiemą mes apsirūpiname B12 ir veganišku vitaminu D papildomai, kitu metu – valgome labai įvairų augalinį maistą ir mėgaujamės savo rytiniais žaliaisiais kokteiliais.“

 

TomaToma, Lietuva:
“Vegetarė esu apie 6-7 metus, mėsą mečiau valgyt, kai pradėjau studentauti ir išsikrausčiau iš tėvų namų. Tada galėjau pati 100% rinktis tai, ką noriu valgyti. Buvo labai paprasta, nes dar gyvenant pas tėvus nemėgau mėsos, tiesiog man tai nebuvo skanu. Dar tas kvapas, sklindantis iš mėsos, visokie keisti syvai, atsirandantys keptuvėje; ką bekalbėti apie kraują, kraujagysles ir kitus vaizdus ant pjaustymo lentelės… Apetito nekelia… Beje, esu kaime mačiusi, kaip skerdžiama kiaulė. Vaizdas (ir garsas) ne koks, manau, visiems žmonėms reikėtų pamatyti, kaip ta mėsa atsiranda ant stalo (spėju vegetarų tik padaugėtų).
Taigi vegetare tapau ne dėl sveikos gyvensenos paskatų, o dėl skonio ir dėl kažkam suteikiamo skausmo. Bet po šitiek metų vegetarizmo stažo, norisi didesnių pokyčių. Vien mėsos nevalgyti nepakanka, kad jausčiausi sveikai ir švariai. Norisi sveikesnės gyvensenos, turėti energijos, šviesesnių minčių ir kuo mažiau prisidėti prie šlykščios gyvulinio maisto industrijos. Domiuosi veganizmu, semiu informaciją, vis atrandu naujų dalykų ir kaupiu mėgiamus receptus, nors dar kartais nuklystu, bet bandau. Vis atrandu, kaip viskas gali būti pakeičiama! Valgai ir niekas lėkšėje nesmirda, ir sąžinė negriaužia. Nuostabu! Nors yra dar kas gąsdina, pvz.; buvimas svečiuose, nes atsiranda visokie „prie kavos“, dažnai pasimetu tokiose situacijose – turbūt dar laiko reikia ir, žinoma, pasirūpinti vaišėmis sau pačiai, kad neapkrauti kitų savo pasikeitusia mityba. Kita vertus, labai džiaugiuosi šiuo blogu, tikiuosi gauti įvairių receptų bei patarimų įvairiose situacijose. Ir tikiuosi po metų turėsiu savo istoriją, kaip tapau vegane. Viskas su laiku.“

mama
Noriu pasidžiaugti, kad mano mama prisijungė prie manęs šioje nuostabioje empatiškoje (tiek sau pačiai, tiek aplinkai) kelionėje. Esu jai be galo dėkinga už viską, ką turiu pasaulyje, todėl niekas manęs labiau nedžiugina, kaip žinojimas, kad galiu jai atsilyginti patardama, kaip ugdyti sveikesnius ir laimę nešančius įpročius.
Brangiausia moteris mano gyvenime, Mama:
“Sveiki, man 43 metai. Vegetariškam gyvenimo stiliui prijaučiu jau keletą metų. Vegane tapau neseniai. Pasidalinsiu savo gyvenimo patirtimi.
Po didelio gyvenimo sukrėtimo ieškojau atspirties taško. Kai jį radau, supratau, kad tai – MEILĖ. Meilė Dievui, meilė sau, žmonėms, gamtai, aplinkai, viskam kas mus supa. To pasekoje supratau, kad turiu keisti gyvenimo būdą. Juk civilizacijos “sraigtai“ sukurti tam, kad būtume išnaudojami… Kada “ištuštinau savo puodelį“, keičiau lėkimą į įsiklausymą savęs, darbą į amatą, pyktį į meilę ir atlaidumą, miestą į gamtą. Nuosekliai keitėsi ir mano poreikiai maistui. Tai neįvyko greitai, viskas keitėsi palaipsniui. Mėsą keitė žuvis, žuvį grūdai, daržovės, nuo kiaušinio tapo bloga. Norėjosi, žalio, šviežio, tikro kaip ir gyvenimo, maisto. Būti vegetare man patiko. Bet artėjant brandai pradėjo “lįsti“ vienokie ar kitokie negalavimai- prieš tai buvusios blogos gyvensenos pasėkmės. Tai ne tik maistas bet ir stresai, įtampos, “kaukėtos“pareigos, žalingi įpročiai (tame tarpe ir kava). Be abejo maistas – sveikatos kodas.  Esu dėkinga šio blogo įkūrėjai – savo dukrai, kad ji rado šį sveikatinimosi būdą. Tiesą pasakius, dar iki šiol negaliu patikėti, kaip ji sužibėjo visomis prasmėmis. Nuo noro gaminti (ko labai nemėgo) iki palaimos būsenos, energingumo, entuziazmo, geranoriškumo ir t.t. Nežinau kaip patarlę perfrazuoti: ar “obuolys netoli obels rieda“, ar “obelis rieda prie obuolio“? Čia daug puikių receptų, semiuosi iš jų patirties. Truputį paimprovizuoju, nestingu klausimų, patarimų. O aš ir toliau gyvenu su MEILE, jausdama gyvenimo džiaugsmą, kad ir riešutų sviesto užtepėlėje.“

 

 

 

 

 

 

Reklama